Endometriozė, adenomiozė ir gimdos miomos: Koks skirtumas?

Naudodamiesi internetu ir kalbėdami su draugais apie patiriamus simptomus paprastai gaunate daug prieštaringos informacijos, kurią galima pavadinti “kažkas negerai”. Mamų būrelis ant suoliuko parke ar bendradarbių grupė prie šaldytuvo nėra gydytojai ir neturi jokios diagnostinės įrangos, todėl, jei turite klausimų, rekomenduojame kreiptis į gydytoją.

Apžvelkime tris skirtingas būkles, kurių simptomai iš dalies sutampa.

• Miomos yra raumeniniai navikai, augantys gimdos sienelėje arba iš jos.
• Endometriozė pasireiškia, kai endometriumo ląstelės (gimdos gleivinė) auga už gimdos ribų.
• Adenomioze susergama, kai vidinė gimdos gleivinė įauga į gimdos raumeninę sienelę (miometriumą).

Nors kiekviena iš šių būklių sukelia panašius simptomus, tačiau tai yra atskiros problemos, kurių kiekviena turi savo gydymo būdus.

Visos trys ligos gali sukelti gausų kraujavimą, skausmingas menstruacijas, pilvo ir (arba) nugaros skausmus, pilnumą ar spaudimą dubens srityje, pilvo pūtimą, skausmą lytinių santykių metu ir vaisingumo problemas.

Kiekvienai iš šių trijų būklių būdingi šie simptomai

• Miomos gali sukelti dažną šlapinimąsi arba vidurių užkietėjimą.
• Endometriozė: Skausmas ne tik lytinių santykių metu, bet ir po jų, skausmas šlapinantis ar tuštinantis menstruacijų metu, kraujas šlapime menstruacijų metu ir galimi depresijos požymiai.
• Adenomioze: Vienintelis skirtingas adenomiozei būdingas simptomas yra tas, kad stiprus mėšlungis menstruacijų metu taip pat gali būti aštrus, panašus į peilį, aštresnis nei miomų ar endometriozės atveju.

Dar labiau apsunkina situaciją tai, kad net šių trijų ligų priežastys iš dalies sutampa.

• Miomas gali sukelti hormonai estrogenas ir progesteronas bei genetiniai ląstelių pokyčiai. Veiksniai dėl kurių kyla didesnė rizika miomomų atsiradimui: afrikietiško paveldo moterims, kiti paveldimi veiksniai, ankstyva menarchė, nutukimas, vitamino D trūkumas, mityba ir alkoholio vartojimas.
• Manoma, kad endometriozę lemia ir genetiniai veiksniai, tokie kaip: retrogradinės mėnesinės, imuniteto sutrikimai ir endometriumo ląstelių patekimas ten, kur neturėtų.
• Adenomiozę taip pat gali sukelti hormonų, įskaitant ne tik estrogenų ir progesterono, bet ir prolaktino bei folikulus stimuliuojančio hormono, poveikis. Manoma, kad moterims, kurioms anksčiau buvo atlikta gimdos operacija, gali būti didesnė šios būklės rizika.

Šiuolaikinės technologijos padeda nustatyti tikslią diagnozę, sumažinti chirurginės intervencijos tikimybę ir išsaugoti vaisingumą.

• Miomos paprastai diagnozuojamos ultragarsu.
• Endometriozė patvirtinama atliekant laparoskopiją, tačiau kartais ją galima aptikti ultragarsu.
• Dar visai neseniai adenomiozei diagnozuoti buvo galima tik atlikus histerektomiją, tačiau pastaruoju metu diagnozė nustatoma ultragarsu ir magnetiniu rezonansu.

Galiausiai, gydymas. Nė vienas iš šių būklių sukeltų simptomų negali būti laikomas maloniu. Moterys, patiriančios kraujavimą, įvairius skausmus ir kitus gyvenimo kokybę bloginančius simptomus, nori grįžti į sveiką, produktyvų ir patogų gyvenimą.

• Pastaraisiais metais gimdos miomų gydymo galimybės, išsiplėtė. Kadaise buvo galima atlikti tik histerektomiją arba tyliai kentėti, o dabar galima atlikti miomektomiją ir gimdos arterijų embolizaciją, taip pat naudoti medikamentinį gydymą.
• Kadaise endometriozė buvo gydoma tik histerektomijos būdu, vėliau buvo pradėta taikyti mažiau invazinė laparoskopija, tačiau dabar endometriozę galima gydyti ir vaistais.
• Adenomiozė gydoma panašiai, kaip ir pirmiau minėtos ligoss: iš pradžių buvo taikoma histerektomija, o vėliau prie jos prisidėjo endometriumo abliacija, gimdos arterijos embolizacija ir medikamentinės priemonės.

Taigi, nors skirtingų negalavimų gydymo būdai yra šiek tiek panašūs, visi šie gydymo būdai apima kompetentingų, patyrusių medicinos specialistų įsikišimą ir padeda sugrįžti prie įprastos veiklos ir laimingo, visaverčio, patogaus gyvenimo, kurio nusipelnėte.