Kontaktinė informacija

Jei jums kyla klausimų dėl sveikatos būklės ar gydymo galimybių, būtinai pirmiausia pasitarkite su savo gydytoju. Laukelius, pažymėtus žvaigždute (*), privaloma užpildyti.

Jūsų asmeninės informacijos saugumas svarbus „Gedeon Richter“. Tvarkydami bet kokius jūsų asmeninius duomenis, laikomės duomenų apsaugos teisės aktų.

Savanoriškai pateikdami savo asmeninę informaciją, jūs sutinkate su jūsų asmens duomenų saugojimu, apdorojimu ir naudojimu. „Gedeon Richter“ jūsų duomenis naudos tik tada, jei reikės susiekti dėl pranešimo apie įtariamą šalutinį poveikį, jei bus reikalingas išsamesnis paaiškinimas.

Susisiekimo forma dėl bendros informacijos

  • This field is for validation purposes and should be left unchanged.

Gimdos miomos: naujos medikamentinio gydymo galimybės

Gimdos miomos: naujos medikamentinio gydymo galimybės
kovo 16, 2015 amarone

pacientas_ir_gydytojas5_2Gimdos fibroidais (GF), arba miomomis, vadinami iš lygiųjų raumenų ląstelių ir jungiamojo audinio sudaryti mazgai, augantys gimdos sienelėje. GF gali atsirasti po gimdos gleivine (submukoziniai), po seroziniu dangalu (subseroziniai) arba pačioje gimdos sienelėje. 

GF dažniausiai nėra pavojingi gyvybei, bet gali labai pabloginti moters gyvenimo kokybę, nes sukelia gausius menstruacinius kraujavimus (moteris „plūsta krauju“), anemiją, pilvo skausmą (neretai stiprų), šlapimo pūslės ir žarnyno spazmus, pilvo padidėjimą, nevaisingumą, skausmą lytiškai santykiaujant.

Vengia gydytis

GF yra paplitusi patologija. Apskaičiuojama, kad apie 40 proc. vaisingo amžiaus Europos moterų (apie 24 mln.) turi GF. Dėl didelio paplitimo ir varginančių simptomų GF yra tapusi reikšminga moterų sveikatos, gyvenimo kokybės ir valstybių ekonomikos problema. Moterų, sergančių GF, gydymas stacionare Jungtinės Karalystės, Prancūzijos ir Vokietijos biudžetams kasmet atsieina apie 340 mln. eurų. Nemaža dalis moterų tik praėjus vidutiniškai 5 metams nuo GF simptomų atsiradimo kreipiasi pagalbos į gydytojus.

Jungtinėje Karalystėje atliktos internetinės apklausos duomenimis, vidutinis moterų, sergančių GF, amžius buvo 39 metai (nuo 24 iki 55 m.), vidutinė simptomų trukmė – 52 mėnesiai (beveik puspenktų metų). 86 proc. moterų buvo ištekėjusios arba gyveno su partneriu, 14 proc. neturėjo lytinio partnerio. Apie 3 proc. moterų dėl prastos sveikatos nedirbo, 63 proc. turėjo vaikų.

Nors GF yra dažna patologija (įvairių autorių duomenimis, nustatoma 20–40 proc. moterų), tyrimai rodo, kad daugelis moterų stokoja žinių apie GF simptomus ir gydymo galimybes. Iki nustatant diagnozę apie GF mažai težinojo 53 proc. apklaustų moterų. 64 proc. apklaustų bendrosios praktikos gydytojų teigė, kad jų pacienčių GF simptomai buvo „nerimą keliantys“. Net 36 proc. moterų nurodė, kad GF daro didelę ar labai didelę neigiamą įtaką jų gyvenimo kokybei, ir tik 5 proc. – kad GF neigiama įtaka gyvenimo kokybei minimali. Nepaisant to, 60 proc. pacienčių pagalbos į gydytojus kreipėsi per 3 mėnesius nuo simptomų atsiradimo, o 25 proc. – vėliau nei po 1 metų (8 proc. – vėliau nei po 5 metų).

GF diagnostika vis dar neretai būna problemiška. Apie 35 proc. pacienčių GF diagnozė buvo nustatyta iškart, tai yra pirmojo kreipimosi metu, 14 proc. – po 1 mėnesio, 12 proc. – po 4–6 mėnesių, 21 proc. – praėjus 7 mėn. ar daugiau laiko nuo pirmojo kreipimosi.

Atidėliojimą kreiptis pagalbos į gydytojus moterys aiškino įvairiai:

  • 55 proc. teigė maniusios, kad simptomai laikini,
  • 22 proc. manė, kad simptomai nėra grėsmingi,
  • 20 proc. netikėjo, kad būklė verta nerimauti,
  • 13 proc. bijojo sužinoti simptomų priežastį,
  • 12 proc. drovėjosi kreiptis į gydytoją,
  • 11 proc. neturėjo galimybių operatyviai kreiptis pagalbos į gydytojus.

Beveik kas antra pacientė (44 proc.) į gydytojus kreipėsi tik tada, kai simptomai tapo sunkūs ir jų nebuvo galima ignoruoti. 25 proc. į gydytoją kreipėsi dėl kitų ligų ir buvo nustatyti GF.

Daugelis GF sergančių moterų teigė nežinojusios, kad šiuolaikinis gydymas gali veiksmingai sumažinti GF simptomus ir pagerinti savijautą bei gyvenimo kokybę.

Gimdos fibroidai ir gyvenimo kokybė

Tyrimai rodo, kad GF gali labai trikdyti kasdienį moters gyvenimą:

  • 57 proc. pacienčių nurodė, kad dėl ligos krauju sutepami drabužiai ir patalynė,
  • 54 proc. pacienčių liga riboja atostogų malonumus,
  • 53 proc. pacienčių vengia ilgesnių kelionių,
  • 41 proc. pacienčių liga varžo fizinį aktyvumą,
  • 39 proc. pacienčių priverstos vengti tam tikrų socialinių situacijų (lankytis restorane, kine).

GF trikdo ir darbinę moters veiklą:

  • 83 proc. turi rinktis tinkamus darbo drabužius,
  • 69 proc. priverstos pertraukinėti darbą,
  • 59 proc. nukenčia darbinė veikla,
  • 44 proc. negali visiškai atsiskleisti darbinėje veikloje,
  • 32 proc. sumažėja pajamos.

Neigiama GF įtaka šeimos santykiams ir intymumui:

  • 82 proc. moterų liga sutrikdo intymumą,
  • 82 proc. moterų trukdo užmegzti naujus santykius,
  • 50 proc. moterų trukdo dalyvauti šeimos veikloje,
  • 28 proc. moterų sunkiau susipažinti su naujais žmonėmis,
  • 20 proc. pacienčių teigia, kad liga daro įtaką jų partnerių požiūriui į jas.

Daugelis moterų jaučia nerimą, sužinojusios, kad serga GF:

  • 45 proc. išgyvena, kad jų kūnas jau niekada nebebus toks, kaip anksčiau,
  • 43 proc. nerimauja, kad liga gali pereiti į vėžį,
  • 33 proc. mano, kad nuo šios ligos nėra veiksmingo gydymo,
  • 35 proc. jaučia diskomfortą,
  • 21 proc. patiria frustraciją,
  • 17 proc. jaučia bejėgiškumą.

Neigiamos mintys kartais apima 92 proc. moterų, sergančių GF, 84 proc. pacienčių kartais neigiamai mąsto apie savo ateitį.

Neišnaudotos galimybės

Dabar GF sergančios moterys gali būti labai efektyviai gydomos, deja, ne visada joms pasiūlomas ar paskiriamas adekvatus gydymas. Tyrimų duomenimis, 37 proc. pacienčių GF diagnozės nustatymo metu pasiūlomas gydymas. Dažniausiai nurodomos šios gydymo nepaskyrimo priežastys:

  • 59 proc. gydytojas nemanė, kad ligos simptomai pakankamai sunkūs,
  • 38 proc. gydytojai manė, kad moters sveikatos būklė nėra pakankamai gera, kad būtų skiriamas gydymas,
  • 27 proc. moterų nenorėjo gydytis,
  • 14 proc. – kitokios priežastys,
  • 4 proc. moterų nežinojo, kodėl joms nebuvo skirtas gydymas.

Nemaža dalis moterų, sergančių GF, pateikia sukrečiančių savo ligos ir gyvenimo istorijų: jos metų metus kenčia nuo skausmingų mėnesinių, kurių metu plūsta krauju, jas vargina anemija, silpnumas, dažnos infekcijos (dėl nusilpusio imuniteto), pilvo skausmai ir skrandžio opos (dėl dažno analgetikų, nesteroidinių vaistų nuo uždegimo, aspirino, geležies preparatų vartojimo). Hormoninis gydymas skatina trombozes, odos pažeidimus, slopina libido, sukelia nerimą ir depresiją, neretai verčia ieškoti psichoterapeuto pagalbos.

GF sergančioms pacientėms, jei nepadeda konservatyvus gydymas, ginekologai siūlo atlikti histerektomiją. Tai visiškai nepriimtina daugeliui moterų, o ypač toms, kurios nori turėti vaikų.

Šiuo metu GF sergančioms moterims galima pasiūlyti efektyvų terapinį sprendimą – tai ulipristalio acetatas. Šio vaisto geriama vieną kartą per dieną (po tabletę). Gydymas efektyviai stabdo kraujavimą ir slopina skausmą. Tyrimai rodo, kad gydymas ulipristalio acetatu ne tik veiksmingai šalina varginančius GF simptomus, bet ir reikšmingai pagerina GF sergančių moterų gyvenimo kokybę, padeda išsaugoti gimdą, normalizuoja vaisingumą ir sudaro galimybę pastoti ir pagimdyti sveiką kūdikį.

Gimdos fibroidų klinika ir diagnostika

Kiekviena moteris turėtų žinoti, koks menstruacinis kraujavimas yra normalus, o koks turėtų priversti sunerimti ir kreiptis pagalbos į gydytoją.

Nenormalaus mėnesinių kraujavimo požymiai:

  • kraujavimas su krešuliais,
  • kraujavimas naktimis, dėl kurio tenka keltis,
  • kraujavimas, kai reikia kartu naudoti ir tamponus, ir įklotus.

Tokio nenormalaus kraujavimo priežastis gali būti GF. Nenormalaus mėnesinių kraujavimo atspindys gali būti anemija. Pažangios ekonomikos šalyse iki 11 proc. 20–49 m. amžiaus moterų nustatomas geležies trūkumas, o dažniausia jo priežastis – gausus kraujavimas, net jei moteris maitinasi visavertiškai. Įvairūs tyrimai rodo, kad nenormalus gimdinis kraujavimas nustatomas 11–13 proc. moterų populiacijos.

GF atsiradimo rizika didėja sulig moters amžiumi:

  • GF paprastai susiformuoja vaisingo amžiaus moterims,
  • dažniausiai diagnozuojami 33,5–35,9 m. moterims,
  • 60 proc. atvejų GF nustatomi jaunesnėms nei 40 m. moterims,
  • GF padidėja nėštumo metu, o po menopauzės sumažėja.

GF atsiradimo rizika didesnė:

  • jei anksti prasidėjo mėnesinės,
  • senstant,
  • nutukusioms moterims,
  • esant nepalankiai šeiminei anamnezei,
  • tam tikram etniškumui (pirmiausia Vakarų Afrikos regiono),
  • jei ilgai nepastojama.

Turint omenyje tai, kad dabartiniais laikais moterys vis dažniau nėštumą ir gimdymą atideda vėlesniam gyvenimo periodui, GF problema akušerijos ir ginekologijos praktikoje taps vis aktualesnė.

GF būdingi trejopi simptomai, bloginantys moters savijautą ir gyvenimo kokybę:

  • susiję su kraujavimais,
  • susiję su nėštumo komplikacijomis,
  • susiję su gimdos audinių masės padidėjimu – jie priklauso nuo GF dydžio ir lokalizacijos.

GF diagnostika paremta kompleksiniu ginekologiniu moters tyrimu: anamneze, bimanualiniu fizikiniu tyrimu, vaizdo kompiuteriniais radiologiniais metodais: transvaginine ultrasonografija, sonohisterografija, histeroskopija, magnetinio rezonanso tomografija.

Gydymo principai

GF gydymas parenkamas individualiai, atsižvelgus į ligos simptomus, jų pobūdį, pacientės amžių, noro išsaugoti vaisingumą. Gydant siekiama sumažinti menstruacinį kraujavimą, sumažinti ar pašalinti fibroidus (miomas), pagerinti ar išsaugoti moters vaisingumą (jei moteris pageidauja).

Gali būti pasirenkama viena iš trijų terapinių taktikų:

  • budrus stebėjimas ir laukimas,
  • intervencinis chirurginis gydymas,
  • medikamentinis gydymas.

Chirurginis gydymas

Chirurginis gydymas visada susijęs su potencialia komplikacijų rizika. Gali būti taikomi trys chirurginiai GF gydymo būdai:

  • Histerektomija (gimdos operacinis pašalinimas). GF yra dažniausia histerektomijų priežastis. Po operacijos moteris, suprantama, lieka nevaisinga.
  • Miomektomija. Chirurgiškai pašalinami tik fibroidai, gimda išsaugoma. Po operacijos moteris lieka vaisinga, bet didelė naujų fibroidų atsiradimo rizika.
  • Gimdos arterijos embolizacija. Blokuojama fibroidų kraujotaka (mityba), todėl jie sumažėja ir galiausiai nunyksta. Gydymo efektyvumas vidutiniškas, vaisingumas gali išlikti, tačiau fibroidai gali atsinaujinti.

Kol kas nėra tiksliai apibrėžtos GF gydymo taktikos. Operacinis miomų šalinimas negarantuoja, kad vaisingumas bus išsaugotas, be to, fibroidai gali ataugti.

Medikamentinis gydymas

Šiandienis GF gydymas turėtų būti nesudėtingas, lengvai pritaikomas rutiniškai, išsaugantis vaisingumą, turėtų sumažinti chirurginio gydymo poreikį.

GF gydyti vartojami įvairūs vaistai:

  • geriamieji hormoniniai kontraceptikai,
  • kitokie hormoniniai preparatai (progestinų tabletės, implantai, hormoninės intrauterinės priemonės ir kt.), transeksamino rūgštis, analgetikai.

Šie vaistai sumažina menstruacijų kraujavimą ir skausmą, bet neturi įtakos fibroidų dydžiui ir kitiems simptomams. Geriamieji kontraceptikai/progestinai GF gydyti nevartojami. Gonadotropiną atpalaiduojančio hormono (GnRH) agonistai sumažina GF dydį, tačiau turi šalutinių nepageidaujamų poveikių, ribojančių šių vaistų vartojimą: mažina kaulų mineralinį tankį, sukelia į menopauzės panašių simptomų (karščio pylimų ir kt.).

Selektyvieji progesterono receptorių moduliatoriai (SPRM)

Tai naujos klasės preparatai, skirti gydyti GF. SPRM – pirmoji geriamųjų vaistų klasė, kurios indikacija – GF terapija. Klinikiniai tyrimai parodė, kad SPRM veiksmingai palengvina GF simptomus, sumažina fibroidų dydį, gerai toleruojami, pasižymi palankiu saugumo profiliu.

Klinikinėje praktikoje GF gydyti vartojamas daugiausia efektyvumo įrodymų turintis SPRM klasės preparatas ulipristalio acetatas (UPA, Esmya). Ulipristalio acetato (UPA) efektyvumas ir saugumas gydant GF buvo išsamiai įvertinti klinikiniame tyrime PEARL. Tyrime, kuris prasidėjo 2005 metais (II a fazė, 2008 m. III fazė PEARL I ir II), dalyvavo reprodukcinio (vaisingo) amžiaus moterys, turinčios vidutinio sunkumo arba sunkių GF simptomų. Joms buvo skirtas 3 mėnesių trukmės ikioperacinis gydymas UPA arba ilgalaikis pakartotinis intermituojantis gydymas UPA.

2015 m. spalio mėnesį paskelbti PEARL IV 2 dalies rezultatai, kurie įrodo pakartotinių ilgalaikio gydymo UPA (Esmya) kursų efektyvumą gydant GF.

PEARL IV – tai III fazės daugiacentris dvigubai aklas atsitiktinių imčių klinikinis tyrimas, kuriame buvo įvertintas pakartotinių 12 savaičių (3 mėn.) gydymo UPA (5 arba 10 mg/d.) kursų veiksmingumas ir saugumas ilgalaikei simptominių GF kontrolei. Tyrime dalyvavo 18–50 metų (premenopauzės) amžiaus moterys (vidutinis amžius ~ 41,5 m.), turinčios: * bent vieną 3–12 cm skersmens GF, * reguliarų mėnesinių ciklą (22–35 d.), * gausų gimdinį kraujavimą (>100 ml), * padidėjusią gimdą (ekvivalentišką iki 16 nėštumo savaitės dydžio) ir * įvairų kūno masės indeksą (KMI 18–40).

Pacientėms buvo skirti 4 gydymo UPA (5 arba 10 mg/d.) kursai po 12 savaičių.

Tyrimo metu įvertintas taikyto gydymo efektyvumas ir saugumas: gimdinio kraujavimo sumažėjimas ir įtaka fibroidų dydžiui, gimdos dydžiui, skausmui, moters gyvenimo kokybei.

Tyrimas parodė, kad gydymas UPA efektyviai kontroliavo GF sukeltą gimdinį kraujavimą:

  • po pirmojo 12 savaičių trukmės gydymo kurso kraujavimą efektyviai kontroliavo ir 5 mg, ir 10 mg/d. UPA vartojusios moterys (atitinkamai 92,5 ir 96,7 proc.);
  • po antrojo kurso – atitinkamai 98,1 ir 98,6 proc.;
  • po trečiojo kurso – atitinkamai 98,0 ir 95,1 proc.;
  • po ketvirtojo kurso – atitinkamai 95,4 ir 94,3 proc.

Gydant UPA veiksmingai pasiekta amenorėja:

  • po pirmojo kurso – atitinkamai 75,8 ir 86,2 proc. moterų (per 5 ir 5 d.);
  • po antrojo kurso – atitinkamai 84,1 ir 91,4 proc. (per 6 ir 6 d.);
  • po trečiojo kurso – atitinkamai 86,4 ir 90,0 proc. (per 6 ir 5 d.);
  • po ketvirtojo kurso – atitinkamai 87,5 ir 90,5 proc. (per 4 ir 5 d.).

Gydymas UPA veiksmingai sumažino menstruacinio kraujavimo intensyvumą.

  • kraujavimo gausa per pirmąsias mėnesines po atrankos tyrimui: 224 ir 214 ml;
  • kraujavimo gausa po pirmojo UPA kurso – atitinkamai 122,5 ir 128,5 ml;
  • po antrojo kurso – atitinkamai 92,0 ir 99,0 ml;
  • po ketvirtojo kurso – atitinkamai 77,5 ir 76,0 ml.

Gydymas UPA kliniškai reikšmingai sumažino GF dydį (25 proc. arba daugiau):

  • po pirmojo kurso – sumažėjo atitinkamai  65,5 ir 70,1 proc.;
  • po antrojo kurso – sumažėjo atitinkamai 73,5 ir 85,1 proc.;
  • po trečiojo kurso – atitinkamai 74,7 ir 83,0 proc.;
  • po ketvirtojo kurso – atitinkamai 78,1 ir 80,1 proc.

Gydant UPA patikimai pagerėjo GF sergančių moterų gyvenimo kokybė (pagal standartizuotą HRQOL skalę):

  • po pirmojo kurso – atitinkamai 85,8 ir 82,8 proc.;
  • po antrojo kurso – 85,3 ir 80,2 proc.;
  • po trečiojo kurso – 84,5 ir 81,9 proc.;
  • po ketvirtojo kurso – 83,6 ir 81,9 proc.

Gydymas UPA veiksmingai sumažino su GF susijusį skausmą (vertinant pagal standartizuotą skausmo skalę VAS skausmas sumažėjo nuo 39,0/43,0 prieš gydymą iki):

  • 6,0/6,0 po pirmojo kurso;
  • 6,0/5,0 po antrojo kurso;
  • 6,0/6,0 po trečiojo kurso;
  • 7,0/6,0 po ketvirtojo kurso;
  • vėliau išliko 9,0/11,0.

Apibendrinimas

Per 2 tyrimo metus (4 gydymo UPA kursus):

  • daugumai GF sirgusių moterų gydymas UPA visiškai sustabdė kraujavimus (amenorėja pasiekta >60 proc. pacienčių);
  • kraujavimo kontrolė pasiekta >70 proc. pacienčių;
  • daugumai pacienčių kliniškai reikšmingai sumažėjo trys didžiausi fibroidai (>70 proc.);
  • gydant UPA reikšmingai sumažėjo su GF susijęs skausmas ir pagerėjo pacienčių gyvenimo kokybė.

Gydymo efektas išliko ir nutraukus UPA vartojimą.

Saugumas ir toleravimas

Gydymą UPA dauguma GF sergančių moterų gerai toleravo. Lengvų, kliniškai nereikšmingų šalutinių poveikių pasitaikė 47 proc. UPA vartojusių moterų – dažniausiai galvos skausmo (lengvas – 9,5 proc., vidutinis – 5,1 proc., stiprus – 0,7 proc.) ir karščio pylimo (lengvi – 8,9 proc., vidutinio sunkumo – 1,8 proc., sunkūs – 0,2 proc.) epizodų. Gydant šalutinių poveikių dažnumas ilgainiui mažėjo.

Parengė gyd. J. Kastys

 

 

 

Send this to a friend