Tokios istorijos kaip tavo

Klaidinga diagnozė: kaip dauguma moterų, Miglė mėnesinių diskomfortą visada laikė „normaliu“

Ji taip jautėsi, kol prieš dvejus metus po tris dienas trukusio nugaros skausmo, sekė dar trys dienos, kai ji negalėjo pajudėti ir buvo visiškai nedarbinga. Po to skausmas išnyko.

Ji nedelsdama kreipėsi į ginekologą.

Pirminio vizito metu buvo nustatytos miomos, kurių skersmuo buvo mažesnis nei 5 cm, o viena buvo šiek tiek didesnė. Miglė buvo girdėjusi apie miomas, nes jos mama taip pat sirgo. Tiesą sakant, dėl plyšusių miomų jos motina kelis kartus patyrė persileidimą. Daugeliu atvejų miomos yra besimptomės, todėl prieš pradedant gydymą rekomenduojama palaukti ir stebėti.

Tačiau kai gydytoja rekomendavo Miglei dar nieko nedaryti ir stebėti miomas, ji paprašė skirti gydymą nedelsiant.

Gydytoja paskyrė mini piliules, kad sumažintų gausų kraujavimą, tačiau kai gausus kraujavimas pasireiškė ne tik per mėnesines, bet ir tarp jų, po dviejų mėnesių ji atsisakė vaistų.

Miglė suprato, kad turi daugiau sužinoti apie miomas

Miglė kreipėsi į kitą specialistą

Kitas ginekologas skyrė daugiau laiko, ultragarsinio tyrimo pagalba parodė miomas ir paaiškino galimus simptomus. Miglė suprato, kad ir virškinimo trakto simptomai gali būti susiję su miomomis. Gydytojas patikino, kad operacija šiuo metu nėra būtina, tačiau jei smarkiai pablogėtų gyvenimo kokybė, ją galima atlikti ateityje.

Gydymo galimybės: Miglės kelionė ieškant gydymo sprendimų tęsėsi

Trečioji ginekologė nuodugniai ištyrė situaciją ir parengė gydymo planą. Miglė pradėjo vartoti kombinuotas hormonines tabletes, kad sumažintų kraujavimą. Ginekologė taip pat nukreipė ją chirurgo konsultacijai.

Chirurgas paaiškino, kad jei ji būtų arčiau vidutinio amžiaus, dėl operacijos net nebūtų diskutuojama. Tačiau Miglei tik 28 m., ji turi vieną sūnų ir planuoja ateityje gimdyti. Net po miomektomijos lieka randų gimdos audinyje, ir Miglė nenori rizikuoti.

Gydytojas paaiškino Miglei jos individualią situaciją. Kadangi miomos yra gimdos išorėje ir gimdos sienelėje, jos netrukdys nėštumui. Vartodama kombinuotas hormonines tabletes, Miglė praleido du mėnesius be simptomų, tačiau dėl padidėjusio kraujospūdžio turėjo nutraukti tablečių vartojimą. Du žingsniai į priekį, vienas žingsnis atgal.

Vaisingumas: tai buvo pagrindinis gydytojų rūpestis.

Tuomet buvo tas pats, erzinantis klausimas, kurį Miglei užduodavo kiekvienas gydytojas, su kuriuo ji konsultavosi. „Kada planuojate turėti vaikų?“ Vėl ir vėl, ir kai jai buvo tik 28 m. ! Ji stebėjosi, ar tikrai buvo būtinas toks spaudimas, norint nustatyti veiksmingą gydymą?

Miglė žinojo, kad tai gali būti gydymo dalis, tačiau kiek teisinga (ar net tikslu) prašyti viso šeimos planavimo plano iš tokio amžiaus žmogaus? Miglė į šį klausimą negalėjo atsakyti. Ji planavo vėl pastoti, tik ne dabar, o ateity.

Daug.

Dabar

Pasirinkimai ir galimos pasekmės vis dar Miglei kelia stresą

Miglė išgirdo, kad galima atlikti embolizaciją, tačiau ši procedūra yra kontraindikuotina, jei ateityje norima pastoti. Gimdos spiralė ? Daugiau tablečių ? Pasirinkimų gausa sukelia painiavą, o jos varginantys simptomai tęsiasi. Nė vienas iš pasirinkimų neatrodo aiškiai tinkamas. Net ir operacija, Miglė žino, kad miomos gali ataugti, kaip nutiko jos mamai.

Miglė nesijaučia gerai, bet dabar žino, kaip surasti jai reikalingą informaciją, pasakyti savo lūkesčius ir kalbėti su gydytoju.

Mes palaikome Miglę jos kelyje ir raginame visas moteris kreiptis į gydytojus ir rasti geriausią gydymo sprendimą.