Miomų sukeliami sveikatos negalavimai
Dažnai moterys nė neįtaria, kad jų organizme vystosi mioma (-os). Dažnai jos aptinkamos tik per profilaktinį gydytojo patikrinimą. Visgi bent vienai iš trijų moterų, kurios turi miomą (-ų), pasireiškia atitinkami klinikiniai simptomai, galintys paveikti jų kasdienį gyvenimą.
Jei Jus vargina toliau išvardyti sveikatos negalavimai ir įtariate, kad Jums gali būti miomų, skubiai kreipkitės į gydytoją ir pasitarkite su juo dėl galimų miomų gydymo būdų.
Gausios mėnesinės
Gausios mėnesinės nebūtinai reiškia sveikatos sutrikimą, bet tai gali turėti emocinį ir socialinį poveikį kasdieniam gyvenimui, lemti geležies trūkumą organizme (anemiją), sukelti nuovargį ir dusulį.
Jei mėnesinių metu sunaudojate labai daug higieninių įklotų ar tamponų, jei tenka griebtis šių abiejų priemonių drauge arba dėl gausaus kraujavimo nuolat sutepate drabužius, patalynę, vadinasi, tai – ženklas, kad kraujuojate per daug.
Nereguliarus kraujavimas
Nereguliarų kraujavimą lemia miomų sukeltas gimdos gleivinės dirginimas, o tai sutrikdo reprodukcinę sistemą.
Moterų menstruacijų ciklas vidutiniškai trunka 28 dienas. Normalu, jei ciklas trunka ir 23–35 dienas.
Nereguliarus kraujavimas būna tuomet, kai menstruacijos trunka ilgiau nei 7 dienas, jei tarpai nuo vieno menstruacijų ciklo pabaigos ir kito pradžios – mažesni nei trys savaitės, taip pat jei kraujuojama tarp mėnesinių ar po lytinių santykių.
Dažnas šlapinimasis ir vidurių užkietėjimas
Jei miomos spaudžia pūslę, į tualetą moteris gali eiti dažniau nei įprastai, keltis vidury nakties arba dažniau šlapintis dienos metu. O jeigu miomos spaudžia storąją žarną, moterį ima varginti vidurių užkietėjimas ir skausmas tuštinimosi metu.
Skausmingos mėnesinės
Miomos gali dirginti ir didinti gimdą, o tai sukelia sunkumo jausmą ar skausmingą kraujavimą mėnesinių metu.
Skausmas dubens srityje ir pilvo maudimas
Miomos gali sukelti skausmą ir maudimo jausmą dubens srityje, ypač jei jos didelės, taip pat apatinės nugaros dalies ir kojų skausmą.
Skausmas arba diskomfortas lytinių santykių metu
Jei mioma (-os) auga šalia makšties arba gimdos kaklelio, kai kurios moterys lytinių santykių metu gali jausti skausmą, o tai, žinia, gali paveikti jų ir jų partnerių tarpusavio santykius.
Problemos pastojant arba nevaisingumas
Kartais miomos gali kelti problemų, jei norima pastoti, arba gali turėti įtakos nevaisingumui.
Jei pora yra sveika, paprastai 95 proc. moterų pastoja per dvejus metus esant nuolatiniams lytiniams santykiams be apsisaugojimo priemonių. Pasak Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO), pora laikoma nevaisinga tuomet, jeigu moteriai nepavyksta pastoti per 12 mėnesių esant nuolatiniams lytiniams santykiams be apsaugos priemonių.
Nevaisingumas gali išsivystyti dėl labai didelės arba pogleivio miomos, įaugusios į gimdos ertmę. Priklausomai nuo miomos rūšies ir dydžio, kartais ji apvaisintam kiaušinėliui gali neleisti įsitvirtinti gimdoje arba užtverti kiaušintakius, o tai sukelia sunkumų pastojant.
Kai kuriais atvejais miomos gali sukelti nėštumo komplikacijų mamai ir vaisiui, gali kilti problemų gimdant, padidėja persileidimo tikimybė.
Kodėl atsiranda miomų?
Amžius
Kuo moteris vyresnė, tuo didesnė miomų atsiradimo rizika. Paprastai dažniausiai jų aptinkama iki menopauzės pradžios. Daugiausia miomų diagnozuojama keturiasdešimtmetėms moterims.
Vaikų skaičius
Gimdžiusioms moterims yra mažesnė miomų išsivystymo tikimybė nei negimdžiusioms.
Rizika mažėja esant didesniam gimdymų skaičiui ir trumpiems laiko tarpams tarp gimdymų, nes nėštumas trumpina laiką, kai moterys būna veikiamos didelio hormono estrogeno kiekio.
Aukštas kraujospūdis arba širdies susirgimų rizika
Moterims, kurių kraujospūdis būna didelis arba kurioms gresia širdies ligos, dažniau išsivysto miomos.
Tyrimas parodė, kad net ir vartojant vaistus nuo didelio kraujospūdžio, išlieka didesnė gimdos miomų išsivystymo rizika.
Menopauzė
Kai moterims prasideda menopauzė, sumažėja ir miomų atsiradimo tikimybė.
Dėl labai mažo hormono estrogeno kiekio menopauzės laikotarpiu organizme jau esančios miomos linkusios sumažėti.
Šeimos istorija
Tikimybė miomoms atsirasti būna didesnė toms moterims, kurių sesuo arba mama jau turėjo sveikatos problemų dėl miomų.
Tai rodo, kad tam tikri genai skatina miomų atsiradimą.
Nutukimas
Viršsvorio turinčioms moterims kyla didesnė grėsmė miomoms atsirasti. Kuo didesnis moters svoris, tuo didesnė ir rizika.
Tai susiję su hormonų pokyčiais, kurie neatsiejami nuo antsvorio.
Etniškumas
Afro-Karibų regiono moterims miomų pasitaiko 2–3 kartus daugiau, jos būna didesnės, skaitlingesnės ir pradeda vystytis jaunesniame amžiuje.
Fizinis aktyvumas
Moterims, kurių gyvenimo būdas aktyvus arba kurios mėgsta sportuoti, miomų išsivystymo tikimybė yra mažesnė.
Tyrimai rodo, kad rizika gali sumažėti net iki 40 procentų.
Kada prasidėjo pirmosios mėnesinės
Amžius, kai merginai prasideda pirmosios mėnesinės, skiriasi priklausomai nuo regiono, rasės, genų ir t. t. Paprastai tai įvyksta sulaukus 13-os metų.
Nustatyta, kad kiek didesnė miomų rizika būna toms moterims, kurioms mėnesinės prasidėjo ankstesniame amžiuje.
Toms moterims, kurioms mėnesinės prasidėjo sulaukus 10-ies (ar jaunesnėms), yra didesnis miomų pavojus.
Moterims, kurioms mėnesinės prasidėjo nuo 16-os ar daugiau metų, miomų išsivystymo tikimybė būna mažesnė.
Kodėl miomos atsiranda?
Nėra aiškios priežasties, kodėl miomų atsiranda. Jų vystymąsi gali lemti keli veiksniai (žr. skyrių „Ar aš priklausau rizikos grupei?“).
Hormonų veikla ir miomų atsiradimo atvejai tarp kitų giminės moterų turi didelės įtakos miomoms atsirasti.
Norint suvokti, kodėl miomų atsiranda, būtų naudinga suprasti, kaip gaminasi hormonai ir kaip jie veikia.
Interviu
Asmeninės istorijos
Kas yra miomos: eksperto prof. Bouchard komentarai
Kas yra miomos: eksperto prof. Bouchard komentarai Vaizdai ir paaiškinimai: mikroskopinis miomų vaizdas Ginekologas profesorius Philippe Bouchard kalba apie tai,…