Kai kalbama apie gimdos miomas, dydis yra svarbu

Kai kalbama apie gimdos miomas, dydis yra svarbu

Kai gydytojas įtaria, kad pacientė gali turėti miomą, jis tikriausiai atliks paprastą ultragarsinį tyrimą diagnozei patvirtinti. Kai kurie gydytojai pageidauja gauti išsamesnės ir tikslesnės informacijos naudodami magnetinio rezonanso tomografiją (MRT). Tai suteikia gydytojui galimybę pamatyti, ar tai yra miomos, o jei taip, koks jų dydis, padėtis ir kiek jų yra.

Ar man kils panika?

Panika niekada nėra gydymo plano dalis, todėl pirmoji mūsų rekomendacija būtų – kvėpuoti. Atidžios konsultacijos su patyrusiais ir patikimais medicinos specialistais padės jums sudaryti gydymo planą.

Miomos būna įvairaus dydžio ir paprastai skirstomos į mažas, vidutines ir dideles.

• Mažos – iki 5 cm (nuo žirnio iki vyšnios dydžio)
• Vidutinės – 5-10 cm (nuo slyvos iki didelio apelsino dydžio)
• Didelės – 10 centimetrų ir didesnės (greipfruto dydžio ar didesnės)

Dažnai miomos nesukelia jokių pastebimų simptomų, todėl daugelis moterų nusprendžia atidžiai laukti ir periodiškai lankytis pas gydytoją, kad šis stebėtų miomos augimą. Kitoms moterims pasiseka mažiau, nes miomos smarkiai sutrikdo jų sveikatą ir gyvenimo kokybę. Tuomet svarstoma apie intervenciją.

Kada gimdos miomos yra pavojingos?

Nedidelės miomos dėl savo dydžio retai sukelia sunkumų. Nors jos gali sukelti nerimą keliančius simptomus ir pabloginti gyvenimo kokybę, dėl mažo dydžio retai kada jos pakankamai spaudžia aplinkinius audinius kad sukeltų problemų.

Kai mioma auga, jos padėtis tampa veiksniu, lemiančiu jos sukeliamas kančias. Pavyzdžiui, gimdos raumenyse auganti mioma gali pakeisti tų raumenų formą ir užblokuoti kiaušintakius. Už gimdos ribų auganti mioma gali įsiterpti į vietą, kurią paprastai užima pleura (krūtinės ląsta), ir tai gali tapti skausminga. Dar didesnės miomos gali sukelti kraujavimą, nes jų gyvavimo ciklas baigiasi. Augančios miomos, spaudžiančios šlapimo pūslę, gali skatinti dažną šlapinimąsi, o spaudžiančios žarnyną – vidurių užkietėjimą. Kartais miomos gali net pasiekti tokį dydį, kad dėl jų gali išsipūsti pilvas, panašiai, kaip atrodo besitęsiantis nėštumas.

Kiek “augimas” yra problema?

“Kad būtų galima daryti išvadą, jog maža mioma auga, jos dydžio pokytis turi būti didesnis nei didelės miomos, tačiau net ir mažų miomų skersmens padidėjimas daugiau nei 20 % greičiausiai rodo tikrąjį augimą, o ne matavimo kintamumą.”

Tyrime, kuriame padaryta ši išvada, taip pat teigiama, kad matavimo paklaida gali siekti iki 20 %, todėl tai yra situacija, kurią reikia stebėti, o ne problema, kurią reikia nedelsiant spręsti.

Nėštumas keičia situaciją

Miomos gali sukelti nenuspėjamų komplikacijų nėštumo metu, todėl turi būti atidžiai stebimos. Reikėtų atkreipti dėmesį į šias problemas:

• Placenta previa – placentos implantacija virš gimdos kaklelio
• Placentos atšokimas – priešlaikinis placentos atsiskyrimas nuo gimdos
• Miomų augimas – 2/3 miomų dydis pasikeičia nėštumo metu, dažniausiai per pirmąjį nėštumo trimestrą.
• Jei mioma riboja vaisiaus judesius, kūdikis negali apsisukti į saugesnę ir tipiškesnę padėtį “galva į priekį”, todėl gali prireikti gimdymo cezario pjūvio operacija.
• Priešlaikinis gimdymas – vietos trūkumas gali lemti ankstyvą (iki 37 savaičių) gimdymą.

Būtent dėl šių galimų su miomomis susijusių spąstų moterys turėtų nuolat lankytis pas patikimus ir patyrusius medicinos specialistus viso nėštumo metu.

Nors miomos ne visada sukelia problemų, būkite informuotos apie savo situaciją ir apie tai, ką galima padaryti. Linkiu sveikatos ir stiprybės, kad moterys galėtų gyventi sveikiau.

Mūsų tikslas – šviesti žmones apie gimdos miomas ir jų simptomus. Sužinokite daugiau apie mus čia arba susisiekite su mumis jau šiandien!